BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas
 
header image
 

Sniegas valdo ir užvaldo. Yeah! >o<

Man nepatinka ir tuo pačiu patinka, kad persuko laiką. Nepatinka, kad grįžinėjant, dangus juooooodas, o dar kai buvau smuiko klasėj buvo tamsiai mėlynas. Fu. Nesąmonė D: Bet kaip linksma! Pasiėmiau sniego, ir pradėjau formuoti gniūžtę. Kaip linksma :3 Ir beeinant namo man kilo tiek daug minčių, tik gali būt, kad ne visas jas prisiminsiu, iki kol parašysiu :D. Žodžiu, beformuodama gniūžtę, keliaudama namo atradau labai linksmą dalykėlį - trepsėti po pusiau ištirpusį sniegą (šlapdribinį) ar kaip ten :D Žodžiu, kaip koks mažas vaikas, eidama siaura mažyte gatvele, kuria beveik niekas nevaikšto, tik vaikai einantys į muzikos mokyklą. O ir tai nevisi :B Žodžiu, išmindžiojau kiek galėjau. net ir balas mindžiojau taškiau xD. O kai nuėjau į tik truputį didesnės gatvelės šaligatvį, t apliurza buvo taip sumindžiota, kad ir kiek betrepsentum, tikriausiai savo batu netgi arbatinio šaukštelio turinio iš ten neištrepsentum. (nebandykit suprast, pati tik pusę sakinio supratau D:) Paskiau, eidama ta pačia gatvele pasiėmiau didelį gabalą sniego, ir apsidžiaugiau, kad galėsiu apmėtyt visos kelio ženklus, kuriuos pamatysiu. Bet po 5sekundžių tas gabalas iškrito ir sulūūžo/išsitaškė/sugriuvo ledynas :< Tuomet, vis dar beformuodama gniūžtę, įėjau į aukštaičų gatvę ir pamačiau, kad ten, kur pavasarį būna žolė, buvo daug PLIURZOS :33 Muahaha, myliu ją. Žodžiu, nuėjau ją ištaškyt, o pasirodo po kokių 10cm nuo tos pliurzos pradžios buvo bala pasidengusi pliurza. O aš nepastebėjau. ir įlipau. Ir labai smagiai. Ir man buvo nusispjaut, Ir aš neiššokau kaip koks katinas iš tos balos, o tiesiog labai linksmai nutepsėjau pro ją į paprastą šaligatvį. Bet dabar tai nesuprantu. Visada, kai einu IŠ muzikos ir kai iki perėjos būna likę keliasdešimt metrų užsidega žalias šviesaforas žmonėms. Nesąmonė, ir dažniausiai nespėju. O tas pats ir su mokykla, kad visada kai iš jos važiuoju, ir išlipu į troleibusą, einu per gatvę, kai jau būna užsidegus raudona arba jau mirksi žalia. Knisa D: Netgi jeigu prieš pat perėją būna torleibusi raudona - vistiek dažniausiai einu per mirksinčią žalią arba raudoną. ~pereinu į šiandieninį sniego pasakojimą ~ okėi. O priėjus perėją ir belaukdama žalios, pamačiau už savęs vieną tokį mažą kioskelį su banguotu ar garbanotu stogu, kuris yra gana žemai (nemoku paaiškint, nemoku to žodžio xdd. jei toks išvis yra, apibūdinantis tokio tipo stogą o_o) Fu. Ką tik užmušiau kažkokį tai skraidantį vabaliuką. Jis mane nervavo. Visą laiką prieš veidą skraidė. -__- Taip jam ir reikia D: ~ vėl grįžta ~ O kai to stogelio bangelės nusileidžia žemiau, ten kabėjo sniegas. O aš pagalvojau varvekliai. ir pradėjau šokinėti, ir juos visus numušinėti. O paskiau, susimąsčius, kad elgiuosi kaip koks besmegenis, nuėjau kultūringai laukti žalios. Ir man atėjo mintis - jeigu būtų galima rašyti per internetą, ar kokią kitą techniką, arba netgi sąsiuvinius  etc. prijungus kokius tai laidukus, kurie prisijungia prie to daikto ir tavo smilkinių - tada nereikėtų tau spaudinėti arba rašyti, o kažkokia nematoma dvasia rašytų viską ką tik tu mąstai. Netgi smile’us :DD. Būtų jėga. Ir dar prisiminiau, kad nuo mano daaaug minčių atėjimo vienu metu, aš jas dažniausiai užsirašinėju ant telefono ekrano. ir padeda! Pvz. visą praeitą ir užpraeitą savaitę ant ekrano puikavosi toks užrašas:

“Zaislas .- pirstine briedis.
Pasimt
Pazyma i muz m-kla
Lekavimas begant link trulo xd”

Ir visi tie užrašai.. beveik visi.. yra skirti blogui, kurių aš niekada neparašau, nes tingiu, o tai ir tai pakankamai minčių tuo metu sukasi galvoj. Pvz. žaislas pirštinė briedis, buvo atėjęs į mano galvą, kai ėjau iš muzikos mokyklos, ir prisiminiau, akd kažkada senai vasarą atsivežiau daug žaislų, ir su jais buvo vienas iš mylimiausių - briedis :3 Ir man reikėjo išvažiuot su tėvais. O tada sesė atvažiavo su klasiokėm. Ir aš jau norėjau imti visus žaislus su savim, o tai bijojau, kad jos ką nors padarys. O tėvai sako, kad nereikia. Ir net brieduko neleido pasiimt :< O sesė su klaisokėm jį irgi pamilo, ir važinejo su juo po visą Juodkrantę. Ir kai prispaudė prei dviračio bagažinės, pametė jį. O kai važiavo atgal, jo beieškodamos, - neberado. Niekada jai už tai neatleisiu. Juk aš tai nujaučiau! O tasd briedukas buvo nepaprastas - aš jį labai myėlaju, nes tėtis man jį buvo parvežęs iš Vokietijos, o sesė man niekur nebūtų buvus gavus tokio pačio. Nebent būtų važiavusi į Vokietiją. O po kelių metų, žiemą, kai ji klausė, ko norėsiu dovanų, aš pasakiau, kad grąžintų man briedį. Tai ji man meškiną, o gal net 2, kurie apue 3klartus didesni už brieduką. Bet man nesvabru! Aš brieduką juk taip labai mylėjau! Ir jaučiu, kad tuoj aspiverksiu :< Man jo taip gaila. Tikriausiai jis dabar guli kokiame sudegusiame ar ne name, kur nors kampe. Visas apdriskęs. o gal jis netgi nuskendęs mariose. AŠ JO LABAI NORIU! :<< Jis buvo mano pats geriausias draugas. Netgi į darželį nešiodavaus. Ir nepaleisdavau. Miegodavau su juo. Kai valgydavau, jis sėdėdavo ant mano kelių, o kai lauke žaisdavom slėpynių - jis slėpdavosi po mane striuke. Netgi nuotrauką turiu. Gal nufotografuosiu kadanors, arba perpiešiu brieduką. Aš tikrai jo noriu. LABAI! Man jo trūksta :\ ♥
O pvz. lekavimas bėgant link trūlo, tai norėjau pasigirti, kaip aš greit, išėjus iš savo kiemo, išėjus iš mini gatvelės, ir išėjus į savanorių prospektą, pamatau prieš save tinkantį ir patinkantį troleibusą ir bėgu iki jo kaip 1os vietos Lietuvos čempionė, o iki jo nubėgus ir įlipus lekuoju, kol nuvažiuoja į mokyklą, kad atgaučiau įprastą kvėpavimą.

~ ir vėl grįžta sniegan ~ Perėjus per gatvęs ir nuėjus link savo keliuko, vedančio link vartų - pamačiau kaimyną. O jau jį palaikiau bomžeku kokiu tai. Todėl laabi stipriai bėgau keliuku link kiemo pro bomžyną. taip taip - prie pat mano namo pats tikriausias bomžynas. Tikresnio ir būt negali :O Grįžus pastebėjau, kad mano kojos po to įlipimo į smagią ir gražią balą mano pėdos vis dar šlapios. Ir dabar vis dar šlapios. O tą sniego gniūžtę parsinešiau su savim. Padėjau atsargiai į kriauklę, ir paleidau vandenį. Kai atbėgo šiltas vanduo, jis pragręžė skylutę vidury gniūžtės. O tada, aš vis atgnybdama po mažą gabalaliuką sniego, pakišdavau ranką su sugniaužtu sniego gabalėliu po karštu vandeniu, ir jausdavau labai didelį skirtumą - rankos išorei budavo šalta, o vidui labai labai šalta. Tada atidengdavau delną, ir pats sniego gabaliukas ištirpdavo.

P.S. šiandien buvo sniego karas. Ir labai linksmas. bet ir ne visai. D: Bet mes pabėgom. Bet mus pasivijo. Bet mes įsėdom į troleibusą. O jie ne. Bet mes kitoje stotelėje išlipom. o paskiau, nusipirkusios čipsų ir “daim” šokoladuką įlipom į troleibusą kartu su jais. O jie nustebo. Ir labai. O grįždama tuo keliuku, vidury jo, kaip tik prie bomžyno, man iškrito gniūžtė. O gal didelis sniego gabalas? Tai aš pasilenkiau pasiimti. Ir išgirdau. Kad kažkas kalbėjo. BOMŽYNE! Kalbėjo du žmonės viduriniame name, o raudonų plytų name, kurį matai einan savanorių prospektu kažkas nusikosėjo. ir aš tragiškai išsigandus bėgau link pašto dėželės, paimiau laikraščius, ir grįžus mamai tariau “Bomžynas. Jis ir vėl atgijo”

P.P.S. tikriausiai čia pats ilgiausias kadanors įrašytas mano įrašas. Geeeras. :B AŠ pasidariau kažkokia filosofė.

P.P.P.S. o jūs žiūrėsit eragoną? ir kelionę po europą? (eurotrip’ą). aš irgi :>

P.P.P.P.S. aš girdžiu visai tai, ko nesako. Pvz. vietoj kažkokių labai rimtų paaiškinimų aš tik išgirstu, ka dmokytoja gėrė kavą braškių skonio su kavos skonio bandele. Strange O_O

Image and video hosting by TinyPic
Aš tikras besmegenis >o<

Patiko (0)

Rodyk draugams

~ Pukuo | 2009-11-06. Temos: , , , ,

3 komentarai įrašui “Sniegas valdo ir užvaldo. Yeah! >o<”

  1. Daaaaug prirašei. !! ^_^ :]*

  2. Tai ne blm DD:

  3. ir eragoną žiūrėjai D: spooky x_x

Palikti komentarą